2009 m. sausio 30 d., penktadienis

Dovana krikšto mamai

Kas gali būti gražiau už paties vaiko gamintą dovaną?
Taigi...
Žygis labai mėgsta dovanoti savo darbelius. Vis ką nors prigalvoja. kadangi neseniai buvo jo krikšto mamos gimtadienis, mažius nusprendė jai padovanoti piešinį auksiniu dangumis.
Kokia buvo tragedija, kai pamatė, kad blizgūs klijai jau pasibaigė. ir ašaros, kad nepavyks sumanymo įgyvendinti, ir pyktis, kad tėvai laiku priemonių neparūpina... Vis tik radome sprendimą. Sukarpiau blizgią juostelę smulkiai, o Žygimantas ją priklijavo lipalu. Taip atsirado "auksinis dangus".

Kai dangus apdžiuvo, paaiškėjo, tie tie auksiukai šiek tiek byra. Vėl ieškome sprendimo. Ir...
Imame maistinę plėvelę ir prisegame ją prie paveiksliuko, tai "izoliuojame" nuobyras, ir gauname savotišką gyvą paveikslą, kuriame aukseliai skrajoja po visą paveikslą, bet nenubyra.

Žinote, būdavo tokie žaislai, kur vandeny blizgučiai plaukiojo, o kai papurtydavai, tai sniegelis pažirdavo. Tai principas panašus, tik be vandens.
Tada iš popieriaus iškerpame rėmą ir jį užklijuojame ant "pusfabrikačio.


Na o toliau jau fantazijos reikalas. Mudu su sūnučiu labai jau nusiauksinome, bet čia jo tokia mintis buvo ;-) Be to, spalvos labai tiko prie mūsų tetulytės interjero :-)


Galvoju, ar čia jau scrapbooking'o pradžiamokslis, ar tik šiaip paveikinėjimai...

2009 m. sausio 28 d., trečiadienis

Ar galima sirgti ramiai?

Matyt, daugumai mamų vaikui susirgus yra klausimas - ką daryti, kad ligoniukas, nelakstytų, nesiaustų, nesivartaliotų ant grindų, bent keltą valandų patupėtų lovoje ir pan.
Na bent jau aš vis susiduriu su šia problema. Keltas anksčiau sunkiai įveikiamų gydymosi prievolių dabar mano pipiro jau priimamos sąmoningai ir nekelia didelių problemų, bet tik dėl to, kad pasitelkiau gudravimus...

Taigi ne taip seniai Žygis sirgo. Aišku, bandai taikyti kuo natūralesnius gydymo būdus: inhaliacijos, kojų kaitinimas, įtrynimas, kompresai ir pan.

Bet vaikui juk taip sunku išsidėti kvėpuojant, kaitinant kojas.
Sprendimas labai paprastas.
Kol Žygi inhaliuodavo, skaitydavau pasakas, pasakojimus ir pan. taip sutarėme - jis kvėpuoja tol, kol aš skaitau. Tas pats ir su kojų kaitinimu - sėdime abu vonuoje, jis kojas įmerkęs, o aš su knyga, ir skaitome. Taip per savaitę perskaitėme dvi knygas:
V. Šukytės "Ančių močiutė"

ir T. Michels "Meškinas Gustavas pasakoja"

Ir dar vienas atradimas. Mano vijurką labai sunku nulaikyti ramų. Net kai turi temperatūros, jo pilni namai. Taigi radau sugalvojau pasiūlyti siuvinėti ant kartono. Dvi valandas vaikas buvo užsiėmęs ir net nebandė galvoti apie siautimą. Štai rezultatai.

2009 m. sausio 18 d., sekmadienis

Advento užduotys



Kadangi žadėjau po Kalėdų sudėti Advento kalendoriaus užduotis, pagaliau prisiruošiau...

Kasdien kalendoriuje visa šeimyna rasdavo vis kokią užduotėlę, o ją atlikus tekdavo pagal nuorodas surasti kokį siurprizą: saldainį, lipduką, naują vaikiško žurnalo numerį, naują knygelę ar pan. Visai šeimai tai buvo didžiulė šventė. Gal tiksliau net ne šventė, o gražiai sudėliotas pasibuvimas kartu. Iš tiesų didžiausia kalendoriaus vertybė buvo tai, kad visi kartu kiekvieną dieną kažką veikėme.

Galvoju, negi iš tiesų reikia kokių nors švenčių, progų, kad kartu buvimas būtų džiuginantis ir prasmingas? Imi galvoti, kodėl sūnutis taip nenorėjo nuimti kalendoriaus ir vis klausė, ar gali būti tik advento kalendorius. Verta susimąstyti...

Na bet... Labiausiai dėl pasižadėjimo Medulai dedu užduotėles. Beje, kai kas buvo koreguota, jų kiek sumažėjo, nes Žygis advento metu buvo apsirgęs, taigi tądien tiesiog rado po mažą siurprizą.

1. Žygiukui iškarpyti snaigių. Iš ko karpyti rasi savo kambary viršutiniame stalčiuje. Tėveliui – išnešti į rūsį kėdes iš balkono. Mamai – rasti imbierinių sausainių receptą.Kai Žygiukas iškarpys snaiges, pas mamą po pagalve ras siurprizą. Tėčio ir mamos siurprizas lauks vonioje.
2. Nuspalvinti tris karalius ir padaryti iš jų dėlionę. Tėčiui reikės tą dėlionę sudėti. Paskui kišenėlėje ieškoti siurprizo.
3. Iš Lego kaladėlių sukonstruoti Kalėdų senelio roges, automobilį, laivą ar kitą transporto priemonę. Tėčiui reikės dėlioti kartu su Žygiuku. Mamai pabaigti dėžutę sausainiams. Kai Žygiukas pabaigs savo darbą, ieškoti siurprizo po eglute.
4. Nueiti į teatrą, namuose pagaminti atviruką tetai Violetai. Tėčiui pakuoti dovanas. Mamai gaminti toliau dovanėles. Paskui kišenėlėje ieškoti siurprizo.
5. Dalyvauti koncerte. Paskui namuose užrašyti atviruką tetai Violetai. Vakare nuspalvinti piešinėlį ir iškarpyti snaigę. Paskui kišenėlėje ieškoti siurprizo.
Tėtis su mama turi toliau gaminti dovanėles.
6. Nuspalvinti Kalėdų senelį. Mamai pasiūti piemenukų rūbelius. Tėčiui pagražinti sausainių dėžutę.
7. Pgaminti atvirukus auklėtojoms. Mamai pagaminti auklėtojoms dovanėles. tėti gaminti kalendorius.
8. Užrašyti atvirukus auklėtojoms. Mamai ir tėčiui baigti gaminti dovanas. Siurprizas laukia viršutiniame stalčiuje.
9. Sudėlioti dėlionę. Ji yra viršutiniame spintelės stalčiuje. Tada ją suklijuoti ir nuspalvinti. Po to žiūrėti į kišenėlę.
10. Tyliai tyliai nueikite į Žygučio kambarį. Pakelkite Žygučio pagalvę. Ten rasite užduotį, kurią reikia atlikti, kai atliksite užduotį, kišenytėje rasite siurprizą. Užduotis: Iš kaladėlių sukonstruoti kokį nors labai gražų daiktą.
11. Gaminti sveikinimus Akademijos seneliams. Tėčiui su mama surašyti visus draugus ir artimuosius, kuriems siųsime sveikinimus ar dovanosime dovanėlę.
1č. Tėtis su Žygimantu turi pagaminti kalėdinį atviruką Vilniaus seneliams. Užrašyti voką, įdėti atvirutę. Paruošti ją siųsti. Tada nueiti į miegamąjį. Po mamos pagalve yra paslaptis.
12. Žygiukui baigti daryti atvirukus ir papuošti vokus. Užklijuoti pašto ženklus. Tada nueiti į savo kambarį ir ant fotelio kažką rasti. Tėčiui šiandien pabaigti puošti langus, gali padėti ir Žygiukas su mama. Mamai daryti dovanėles močiutėms ir draugams.
14. Žygiukas su tėčiu turi gaminti angeliukus: iškirpti, nuspalvinti. Jais papuošti buto langus. Mamai pradėti kepti imbierinius sausainius, ar bent pagaminti tešlą. Toliau žiūrėti ant palangės prie orchidėjų.
15. Žygiukas su mama baigti kepti imbierinius sausainius. Tada eiti pasižiūrėti į apatinį stalčių.
16. Žygutis turi padaryti atvirutes savo anglų kalbos mokytojoms. Tėtis turi užklijuoti pašto ženklus ant vokų. Mama turi pradėti siuvinėti Akademijos močiutei dovaną.
17. Žygimantas su tėčiu turi papuošti sausainius. Mama turi daryti dovanas močiutėms ir draugams. Tada eiti į tėvelių kambarį ieškoti siurprizo.
18. Žygimantui padaryti atvirutes krikšto mamai ir krikšto tėčiui. Tėčiui toliau daryti kalendorius. Mamai gaminti sveikinimus. baigus darbus ieškoti siurprizo po Žygiuko pagalve.
19. Žygiukui pagaminti savo draugams atvirukus.
20. Žygiukui pagaminti vokus draugų atvirukams.Mamai rasti kūčiukų receptą.
21. Šiandien visi puošia eglutę. Tada Žygimantas turi iš spalvoto popieriaus padaryti kokį nors paveiksliuką. Siurprizas psislėpęs Žygiuko kambaryje.

2009 m. sausio 13 d., antradienis

sausio 13-oji




Kiekvienam iš mūsų ši diena reiškia skirtingus dalykus: vieniems nieko nereiškia, kitiems tai yra skaudūs prisiminimai, tretiems - mintys, kad ne tokios Lietuvos tikėjosi, dar kitiems atsiminimas to, jog geriau neprisipažinti, jog esi nelietuvis...

Iš tiesų 1991-ųjų sausis visiems paliko skirtingų prisiminimų.

Man 1991-ųjų sausis, matyt, liks svarbus iki pat paskutiniosios gyvenimo minutės.

Taip susiklostė, jog augau patriotiškoje šeimoje, jog didžioji dalis mano giminės paliko savo kaulelius plačiajame Sibire.
Kaip dabar pamenu, kai važiuodami pas senelius į Akmenę giedodavome Lietuvos himną ir žinojome, jog "tą dainą galima dainuoti tik čia, mašinoje, kur niekas negirdi..."

Taigi...
Tas baisusis sausis iš tiesų buvo baisusis. Pamenu, kaip sausio 13-ąją su tėčiu iki vėlumos žiūrėjome TV. Staiga...
Broliui tada buvo 12, o man - 17.

Pamenu kitos dienos rytą. Tėtis susisodino mus kambaryje: mamą, brolį ir mane. Tai ką išgirdome, prilygo žiniai apie laidotuves.
Tėtis mamai padavė savo mamos paliktas relikvijas: auksiniai pinigėliai, grandinėlės ir pan. Ir žodžiai broliui: "Tu esi paskutinis mano giminės vyras. Turi rūpintis mama ir ir sese. O aš... Aš turiu būti ten, kur dabar manęs labiausiai reikia."
O juk tada nebuvo mobiliųjų telefonų...
Jaučiausi lyg laidodama brangiausią žmogų. Galvojau, kad jo gal daugiau ir nepamatysiu.
Ašaros ašaros ašaros...
O brolis tada lyg akyse suvyriškėjo. Matyt, tiesa sakoma apie tuos, kurie "pabuvojo" Sibire - tai žmonės, kurie žino, kas yra tikrosios vertybės, tai žmonės, kurie gali atiduoti save už tai, kad jų šeima, valstybė būtų laimingi.
Tada nežinojome, kur mažo vidurio Lietuvos miestelio vyrai išvažiavo: į Vilnių, ar į Kauną, į Lapes...

Tokiomis, kupinomis prisiminimų dienomis, supranti, kad paburbėjimai dėl visokių menkniekių yra tokie niekai...

Didžiuojuosi savo tėvais: tėčiu, nes visuomet mokė ir moko, kad tėvynė, patriotizmas yra be galo svarbūs kiekvienam žmogui; mama, kad tada tėčio nesulaikė, o suprato, jog tai yra būtina; broliu, kad iš tiesų yra tikras patriotas ir kad Lietuva jam yra ne šiaip sau žodis. Myliu Jus visus.

Ir vis tik kaip gera garsiai pasakyti - esu lietuvė ir tuo didžiuojuosi.
Ačiū visiems, kurių dėka gyvenu laisvoje Lietuvoje...

2009 m. sausio 9 d., penktadienis

Žygimanto svajonių knyga

Taigi kaip jau minėjau anksčiau, Žygimanto lankomame darželyje labai gražiai švenčiami vaikų gimtadieniai.
Iš anksto grupės vaikai piešia savo draugams piešinukus, mokytojas ant jų užrašo vaikų sakomus palinkėjimus. Ir tokį albumą jubiliatas gauna dovanų.
Tą dieną vaikas svarbiausias grupėje:
- jis uždega ir gesina žvakelių ant valgių stalo;
- jis kurį laiką yra papuošiamas karūna ir apsiaustu;
- jam ir visiems vaikams skaitomas tėvelių pasakojimas apie vaikučio pasiekimus per visus metus;
- paskui galvojamas noras ir pučiamos žvakės;
- tada valgomas tortas ar mamos keptas pyragas (šį sykį, deja, tai nebuvo mano keptas pyragas);
- ieškoma dovana (padaryta vaikų ir auklėtojų).


Pernykštis pasakojimas tapo knygele apie žirnelio augimą iki 4 metų.
Šiemet norėjosi kažko kitokio, kad vaikui būtų siurprizas.
Taigi nusprendžiau pagaminti Žygimanto norų ir svajonių knygą. Visiems vaikams buvo labai įdomu, kas gi slepiasi už durelių. atėjusi pasiimti Žygimanto pati mačiau, kaip jie sklaidė tą "namelį".


Kiekvieną kartą, kai matau, kaip mano sūnutis džiaugiasi ne krūva žaislų, ne naujais rūbais, o kažkuo, kas turi bent gabalėlį šilumos, jaučiuosi be galo laiminga. Matau, kaip vaikui svarbu, kad KAŽKĄ DĖL JO ar JAM gamina mama su tėčiu, vadinasi, mamai ir tėčiui jis yra labai svarbus.
Tada nebekyla klausimų ar minčių, ar verta žaisti tuos "vaikiškus žaidimus"...
Juk tėvai yra laimingiausi tada, kai laimingas jų vaikas ;-)


2009 m. sausio 7 d., trečiadienis

Penktasis gimtadienis

Šiandien mūsų žirneliui jau penkeri. Akivaizdu, bet sunkiai tikėtina. Rodos, dar tik tik pradėjo guguoti, sėdėti, šliaužti, ropoti, kalbėti, eiti ir dar daug daug pirmų visokiausių dalykų.
Šiandien atsikėlė ir išdidžiai pareiškė: "Aš jau užaugau". Ir kodėl maži būdami taip norime užaugti, o užaugę norime grįžti į vaikystę arba bent sustabdyti laiką...



Darželyje yra graži tradicija. Kad vaikų tėveliai rašo pasakojimą apie tai, kaip vaikutis augo visus metus, kokių svarbių gyvenimo dalykų pasiekė. Tai vakar sėdėjau iki pusiaunakčio ir kūriau Žygimanto svajonių namelį. Vaikui šiandien buvo nerelus siurprizas, ir auklėtojoms, beje, irgi... Pasijautau pamaloninta, kad sugebėjau sukurti šventę savo skruzdėliukui ir jo draugams. Deja, palikau fotiką darželyje, taigi "svajonių namelio" foto bus rytoj.

O šiandien tiesiog siūlau mintyse už mano sūnutį suvalgyti po gabalą gimtadieninio makvininio torto. Tortas tikrai nerealiai skanus buvo ;-)

2009 m. sausio 5 d., pirmadienis

Pernykštės dovanos

Nepastėbėjau, o jau ir trys karaliai ant nosies. Vadinasi, ir Žygimanto gimtadienios jau visai visai čia pat ;-) Penktasis...
Vis atrodo, toli, oi kaip toli, bet... Bet apie tai po kelių dienų, o šiandien baigiu pernykštį rodymąsi, kuris dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių šiek tiek užstrigo...

Imbieriniai sausainiai artimiesiems. Kepti pagal šį receptą, puošti Žygio ir Romo. Dėžutė mano gamybos.


Dar kelios dovanos kolegėms - draugėms.