2009 m. rugpjūčio 18 d., antradienis

Dantukų fėja


Šiandien mūsų namuose didelė šventė. Žygiui iškrito pirmasis dantukas. Net negalvojau, kad tiek džiaugsmo bus ir mums, ir Žygiukui.
Mačiau, kad jau vos vos laikosi, bet tikėjausi, kad iki ryto dar išbus. O čia... Perskaičius pasaką, atsibučiavus, dantukas šmaukšt, ir iškrito. Tai kol užmigo Žygiukas dainavo: "Pele, pele, paimk dantį kaulinį, atnešk geležinį".

Padėjome dantuką po pagalve, ryt ryte ras pelytės paliktą pinigėlį, o kitą dieną gaus laiškutį nuo Dantukų Fėjos, nes šiandien Fėja jau nespės grožių pridaryti ;-)

Paveikslėlis iš
http://blog3.cocomontreal.com/fr/archives/12479

2009 m. rugpjūčio 14 d., penktadienis

Mini pig / Raja Talu Miniloomad / Ферма мини животных

Besiilsėdami Latvijoje nusprendėme nuvažiuoti į Estijoje esančią mini gyvuliukų fermą. Iš tiesų labai įdomu. Kartu po visą fermą vaikšto gidas ir viską pasakoja. Mažieji gyventojai draugiški, visus galima paglostyti, o kai kurie dar ir labai juokingi ;-)
Pavyzdžiui, mini kiaulė :-) Pasirodo, tokios kiaulės yra švaresnės nei šuo, kitose valstybėse jos gana dažnai auginamos kaip naminis padarėlis, o policija jas naudoja narkotikų paieškai, nes jų uoslė gerenė nei šunų.




O dar miniatiūrinės avytės ;-)


Iš Afrikos atvežti ožiai, kurie sugeba užsikabaroti net ant namo stogo, o paskui ramiausiai nuo jo nulipti.


Na ir žavieji mini arkliukai. Jie mažesnis ir už ponius.


Beje, toje fermoje gausu įvairiausių naminių paukščių ir dar visokių įdomių gyvūnų.

2009 m. rugpjūčio 13 d., ketvirtadienis

Dovana draugei (present for my friend)

Naujai įkvėpta dekupažo plenero Vyžiuose, pagaminau dovanėlę draugei. Kadangi ji savo sidabro papuošalus, matyt, gali sutalpinit nebent trilitriniuose :-), nusprendžiau, kad pats laikas padovanoti jai didelę dėžę papuošalams. Kitos dvi mano draugės pernai gavo po panašią dovanėlę, tik gerokai mažesnę.
Kadangi didžioji sidabro mylėtoja be galo žavisi saulėgrąžomis, dėžutę aplipo būtent jos :-)

2009 m. rugpjūčio 10 d., pirmadienis

Dekupažo pleneras Vyžiuose (Decoupage Plener Vyžiai )

Šį savaitgalį buvau nuostabioje sodyboje Utenos rajone, dekupažo plenere.
Kiek esu buvusi dekupažo plenerų ( o jų buvo du ;-) ), visada rinkdavosi vienos moteriškės ir ramiai sau pramogaudavo. Į šį plenerą buvo sukviestos visos šeimos. Tėveliai turėjo retą progą, neprižiūrimi mamų, auklėti savo vaikus ir leisti laiką kaip širdis geidžia.

Tiesą pasakius, nesitikėjau, kad bus taip šaunu:-) Nors vėl teko pabūti šiokia tokia mokytoja, nes, matyt, turėjau daugiausia dekupažo patirties, bet šįsyk nebebuvo tokios įtampos, nes pagrindinis dalykas buvo net ne pats dekupažas, o bendravimas su dekupažo prieskoniais.
Šešios moteriškės, krūva vazonų, pakabų, kurie buvo gaminami sodybos dekorui. Ir dvi dienos gero oro, gero vyno, geros auros, malonių žmonių, įdomių pokalbių ir daug daug visko.
Šaunuolė "sodybos martelė", kuri ir sumanė visą šitą reikalą, kiekvienai plenero dalyvei prisakė pasigaminti po rėmelį, kuriame puikuosis nuotrauka iš sodybos ;-)

Turiu prisipažinti, kad dekupažo aistra buvo kiek apslopusi, bet po šio savaitgalio, galvoju, gali ir atgimti ;-)

Taigi, pirmiausia mano sūnučio darbelis :-)


Na o čia mano gaminiai:-)






2009 m. rugpjūčio 7 d., penktadienis

Urmininko namukas Rumšiškėse. My grandmother's house in Rumsiskes

At the Open Air Museum of Lithuania (Rumsiskes), was opened the
Flax merchant's house. This house was my grandmother's. After returning from Siberia, she bought it from a jew. When the grandmother died, dad forwarded this museum houses Rumsiskes.


Tiesiog negaliu apie tai nerašyti.
Jei kada būsite Rumšiškėse, būtinai aplankyti "Urmininko" namą. Tas namas - mano močiutės. Grįžusi iš Sibiro ji nusipirko jį iš žydo. Paskui, kai močiutė mirė, tėtis perdavė šitą namuką Rumšiškių muziejui.


Nuotrauka iš www.kedainiai.lt
Daugiau paskaityti galite čia:

Bernardinai
Kėdainiai
Liaudies buities muziejus

2009 m. rugpjūčio 4 d., antradienis

Ką daryti, kai išgeri gero konjako butelį?

Pasirodo, krūva lietuvaičių vakar atkeliavo į Rakari, nes didžioji dauguma lėkė į Madonos koncertą Taline :-)
Matyt, ne veltui, nes Latvijos premjeras ir ministras pirmininkas irgi išvažiavo. O kažkuris iš jų, net pasiėmė dieną nemokamų atostogų :-)
Taigi šiandien iki pietų lietuvaičių gerokai sumažėjo.

Vakar į kaimyninį namuką atkeliavo dvi suomės su trimis vaikais. Dar kartelį įsitikinau, kad vaikams kalba - ne problema. Žygis su kaimynių berniuku Ilari ir dukryte Rino davėsi ne tik prie jūros, bet ir visame kempinge, paskui dar ir futbolą sužaidė :-)

Na o čia vienas iš įdomesnių objektų Rakari - naktinė lempa (gal tiksliau būtų bra) virš lovos. Butelis ne bet koks. Šiandien išstudijavau dugną, pasirodo, nuo prancūziško konjako.
Nežinau tik, ar taupumo sumetimais, ar kaip tik patogumo (nors man tai visai nepatogu), šviestuvas jungiasi iš vienos pusės. Kadangi mėgstu paskaityti ilgiau, o lempa jungiasi vyro pusėj, tai nelabai patogu. Bet tikrai originalu ;-)

Taigi, jei jau nusišypsojo laimė, ir turėjote progą su gera kompanija maloniai išgurkšnoti gero konjako butelį, neišmeskite jo, o gaminkite šviestuvą :-)Ir būtinai neužmirškite pakeisti etiketę į savo firminę...


2009 m. rugpjūčio 3 d., pirmadienis

Pieva ant stogo

Tiesą pasakius, tokį vaizdelį matau pirmą kartą - pievą ant stogo. Žinau, kad tai Skandinavijoje populiaru, esu viena ausimi girdėjusi, kad ir Lietuvoje būna tokių stogų. Jei kam įdomu, daugiau gali pasiskaityti BERBARDINAI.lT
O štai Rakari visi namukai su pievomis ant stogo. Tiesa, tos pievos nėra kažkokios labai prižiūrėtos, bet vaizdelis geras. Juolab, kad aplinkui miškai, tai tie namukai visai neblogai įsipaišo.




Na ir dar šis tas.
Šiandien į Rakari užvežė lietuvaičių. Beveik visi namukai užimti, nemažai žmonių gyvena tiesiog palapinėse. Matyt, dėl to, kad teritorija gana didelė, nesijaučia grūsties.
Ir liūdnas vaizdelis.
Kiek matėme, vieninteliai šioje teritorijoje turintys šunį, yra mūsų tautiečiai. Keliaudami pajūrin vidury smėlėto takiuko radome krūvelę :-(
Na jei ne į tokį, tai bent į paprastą maišelį surinkti galima šuniuko turtą, juolab, kad šiukliadėžių pakanka. Beje, šuo fotkėje visiškai identiškas, tik įtariamasis nedorėlis rusvesnis.
Kažkaip susigėdau tai pamačiusi. Vis tik kokie dar esame provincialūs. Negi iš tiesų svarbu, kad tik man ne po nosim... Negerai slapta pagalvojau, kad vakare, eidami iš saulės palydų, patys įliptų...


O čia specialiai Mikai - paplūdimys be kopų ;-)


Žygimanto statyta piratų pilis. Pastebėjote, smėlis pilkai juodas. Taigi, kuo giliau kasi, tuo juodesnį smėlį randi, nors Lietuvoje gali iki lavos prisikasti, vis tiek gelsvas smėliukas bus.


O čia vyras rankomis pietų prigaudė :-) Daug tokių mažiukių plauko, labai jau daug darinėjimo darbo. Tai paleidom :-)

2009 m. rugpjūčio 2 d., sekmadienis

Latvijos pajūry...

Šiais metasi su šeimyna nusprendėme į tolimus užsienius atostogų nelėkti. Taigi pabandėm Latvijos pajūrį. Šiandien pirma diena, kai mes čia.

Kadangi beieškodama info apie Rakari svečių namus - kempingą, neradau atsiliepimų, o lietuvaičių, čia, matyt, beveik 80 proc., pabandysiu vėliau papasakoti daugiau.




Pirmieji įspūdžiai.
Kelias - superinis. Via Baltica padarė savo.
Vieta, kur apsistojom, paliesta civilizacijos, nors paplūdimys - laukinis. Išsinuomavom namuką.
Šiek tiek prozaiškų dalykų, gal kam kada pravers...
Namuke du kambariai su maža virtuvyte, atskirai WC. Vienas "trūkumas" - dušas neatskirtas nuo visos patalpos. Tai šiek tiek taškomės, bet kadangi viena šiaulietė prieš važiuojant patarė pasiimti grindų skudurą, neplaukiojame balose :-)

Kaip minėjau, krūva lietuvių, viena norvegų šeimyna ir keli latviai. Tai, galima daryti išvadą, kad lietuvaičiai savotiškai gelbsti Rakari.

Be galo patiko paplūdimys. Toks visai nelietuviškas; nėra kopų, keli žmonės, rami jūra, žodžiu, įtariu, kad pilvatrynio tikrai nebus.

Beje, šiandien vakare buvo nerealus rūkas. Prisiminiau Pugačiovos dainą "Aisberg". Kažkad mokyklos turistiname žygyje per tokį rūką "plaukiojome" ir dainavome tą dainą :-)

Linkėjimai iš Latvijos pajūrio.