2011 m. gruodžio 4 d., sekmadienis

Ir vėl kvepia Kalėdomis....

Nors namuose jau esama dviejų Advento kalendorių, kuriuos vis kaitaliojame, šiamet su sūneliu nusprendėme pagaminti dar vieną. Matyt, svarbiausias dalykas yra bendra veikla. Šiemet kalendorių daugiausia gamino sūnutis. O istorija prasidėjo nuo veiklų mokykloje. Bene per matematikos pamoką buvo organizuota mugė, kurioje vaikai galėjo parduoti savo gamintus darbelius.
Maniškis sugalvojo lankstyti pinigines. neįtikėtina. Jos buvo tokios paklausios. Taigi sperndimas, koks turi būti šiųmetis Advento kalendorius, gimė savaimė. Ir štai rezultatas: tėvėliai pagalimo eglę, o ją papuošė sūnučio gamintos piniginės - vokeliai.


Na o linksmoji dalis - užduotys, šiemet galvojamos visų. Sutarėme,  kad mudu su vyrui galvojame užduotį sūnui, sūnus su vyru - man, o vaikas su manimi - tėčiui. Kol kas visai neblogai sekasi.
Ir dar vienas pastebėjimas. Kartas nuo karto vis girdžiu, ką dėti dėti į kišenėlės. Bent jau mūsų namuose didžiausia laimė - rasti užduotį, kurią reikia atlikti drauge.

Jaukių, šeimyniškų advento vakarų ;-)

2011 m. rugpjūčio 2 d., antradienis

Ar sunku būti sąmoningam???

Šį sykį šiek tiek apie tai, kaip ugdau savo sūnelio sąmoningumą ir atsakomybę.
Matyt, nemaža dalis vilniečiau jau rūšiuoja atliekas: popierių, stiklą, plastmasę meta atskirai į specialius konteinerius. Tai darome ir mes. Na šiek tiek namuose gal ir nepatogu: reikia papildomos vietos šiam reikalui.  Bet mąstant apie vaikų ateitį ir tikintis, gal bent kiek sumažiname taršos, verta.
Maniškis jau natūraliai suskirsto pats: panaudotą popierių vienur, palūžusius žaislus kitur ir pan.

Taip jau nutiko, kad namuose keitėme vandens maišytuvą. Metalo krūva, o dar ir keptuvę keitėme, visokių dar metalinių daikčiukų prisirinko. Galvoju, galima išmesti, o galima vaikui parodyti, kad šie daiktai irgi gali būti perdirbami. Be to, maniškis vis nori tai vieno tai kito daikto, kuris, mano galva, visai nebūtinas (naujausias noras PSP - aš net nelabai žinau, kas tai). Norėdamas greičiau susitaupyti reikiamą pinigų sumą, vakar man sako: "O žinai, draugui mama už tai, kad paskaito knygą, duoda pinigų". Nežinau, ar aš jau tokia "pagedusi" pedagogė ar kas, bet už skaitymą tikrai pinigų nesu pasiruošusi mokėti. Radau išeitį. Surinkome namuose buvusį nereikalingą metalą ir nuvežėme į supirktuvę. Tiesa, kelias dienas bandžiau rasti info internete, kur Vilniuje superkamos tokios medžiagos. Radau vienintelę vietą EMP.
Nuvažiavome, aišku, kiek keistai atrodėme su savo maišytuvu, keptuve ir dar šiokiais tokiais metaliukais, bet... Koks išdidus mano jaunuolis buvo. Aišku, labiau dėl to, kad gavo pinigėlių, bet važiuodami dar pasikalbėjome ir apie tai, kodėl reikia rūšiuoti.
O man labai patiko darbuotoja, už vaiko pastangas padovanojo jam rašiklį ir užrašų knygutę. Malonus dėmesys.

Po šiandienos pagalvojau: ar sunku būti sąminngam?  Gal ne... Sėkmės mokantis sąmonigumo visiems.

2011 m. liepos 11 d., pirmadienis

Kūrybinė kolonija - Vyžiai 2011

Keletą karštų liepos dienų vėl praleidau Vyžiuose.
Šį sykį puošėme inkiliukais šeimininkų sodybos daržinės sieną. Aišku, gaminti inkilus vidurvasary ir dar juos kabinti kiek keista, bet... Juk šį sykį ne dėl paukštukų tai buvo daroma, o tik dėl grožio. Pusdienį vyrai su vaikais kalė inkilėlius, kitą pusdienį moteriškės juos gražino. Iš manęs dailininkė, aišku, prasta, bet ir mano šeimos inkilėlis papuošė sieną.

Čia mūsiškis :-)

O štai čia kitų dalyvių :-)

O štai tokie paukštukai apsigyveno inkilėliuose.

2011 m. gegužės 15 d., sekmadienis

Reikia gydymo pagalbos HUBERTUKUI

Kviečiu visus, kad ir keliais litais, prisidėti prie mano mažojo kaimyno gydymo. Kiekvieno jūsų pagalba yra labai svarbi. Apie Hubertuką paskaityti bei rasti duomenis, kur pervesti pinigėlius,  galite čia: http://www.rugute.lt/vaiku-istorijos/hubertas.html 

2011 m. balandžio 4 d., pirmadienis

Apie animacinius filmus...

 Dar kartą įsitikinau, kad tikrai noriu būti "bloga mama" ir neleisti savo mažiui žiūrėti šiuolaikinių filmukų. Bet tai taip sudėtinga. Na bent jau kiek įmanoma mažinti jų kiekį tikrai pasistengsiu.


2011 m. kovo 11 d., penktadienis

Su Kovo 11-ąja

Šiemet mokykloje Kovo 11-ąją paminėjome kiek kitaip. Mokiniai šalies gimtadienio proga rašė linkėjimus. Nuostabius, ne mokytojo, o vaikų širdies balso padiktuotus žodžius buvo galima išsakyti visą dieną. Prie mokytojų kambario stovėjo stendas, kurį kas pertrauką vis pildė nauji linkėjimai. Džiugu, kad vieno pritrūko, taigi atsirado ir antrasis.
Kiek daug pastaruoju metu kalbama apie tai, jog tautinių mažumų mokyklose neugdomas patriotiškumas, kad jauni žmonės nemyli savo valstybės.
NETIESA.
Visi parašytieji žodžiai - ne lietuvių, o rusų, lenkų, baltarusų ir kitų tautybių jaunuolių.
SVEIKINAME VISUS SU GRAŽIA VALSTYBĖS ŠVENTE. BŪKITE VISI VISI LAIMINGI IR SĄMONINGI, PAKANTŪS IR SUPRATINGI, MOKANTYS IŠGIRSTI VIENI KITUS.
 Daugiau nuotraukų galite pažiūrėti čia
Kovo 11-oji Vilniaus "Ateities" vidurinėje mokykloje