6-ASIS GIMTADIENIS

Šiandien  mano sūnučio gimtadienis. Kaip ir pernai, puikią šventę surengė darželio auklėtojos. Žygis dovanų gavo nuostabų auklėtojų veltą meškiuką. Būtumėte matę, kaip juo džiaugėsi. Labiau nei visomis kitomis dovanomis.

Man labai patinka, kaip šiame darželyje švenčiami vaikų gimtadieniai. Apie tai jau rašiau pernai.

 O šiemet, jau šešiamečiui, buvo net ir tortas supjaustyti patikėtas.

O ką gi nuveikė mama? Pagal darželio tradiciją, kaip ir pernai, vėl gaminau visų metų pasiekimų ir įvykių knygą. Taigi šiandien darželyje ir namuose buvo skaitoma  Žygimanto Penktųjų metų knygą. Deja, dar nenufotografavau, bet jau greitai greitai parodysiu.
O štai čia gabalėlis visiems virtualaus torto. Iš tiesų, be galo skanus :-)

Žygimanto svajonių knyga

Taigi kaip jau minėjau anksčiau, Žygimanto lankomame darželyje labai gražiai švenčiami vaikų gimtadieniai.
Iš anksto grupės vaikai piešia savo draugams piešinukus, mokytojas ant jų užrašo vaikų sakomus palinkėjimus. Ir tokį albumą jubiliatas gauna dovanų.
Tą dieną vaikas svarbiausias grupėje:
- jis uždega ir gesina žvakelių ant valgių stalo;
- jis kurį laiką yra papuošiamas karūna ir apsiaustu;
- jam ir visiems vaikams skaitomas tėvelių pasakojimas apie vaikučio pasiekimus per visus metus;
- paskui galvojamas noras ir pučiamos žvakės;
- tada valgomas tortas ar mamos keptas pyragas (šį sykį, deja, tai nebuvo mano keptas pyragas);
- ieškoma dovana (padaryta vaikų ir auklėtojų).


Pernykštis pasakojimas tapo knygele apie žirnelio augimą iki 4 metų.
Šiemet norėjosi kažko kitokio, kad vaikui būtų siurprizas.
Taigi nusprendžiau pagaminti Žygimanto norų ir svajonių knygą. Visiems vaikams buvo labai įdomu, kas gi slepiasi už durelių. atėjusi pasiimti Žygimanto pati mačiau, kaip jie sklaidė tą "namelį".


Kiekvieną kartą, kai matau, kaip mano sūnutis džiaugiasi ne krūva žaislų, ne naujais rūbais, o kažkuo, kas turi bent gabalėlį šilumos, jaučiuosi be galo laiminga. Matau, kaip vaikui svarbu, kad KAŽKĄ DĖL JO ar JAM gamina mama su tėčiu, vadinasi, mamai ir tėčiui jis yra labai svarbus.
Tada nebekyla klausimų ar minčių, ar verta žaisti tuos "vaikiškus žaidimus"...
Juk tėvai yra laimingiausi tada, kai laimingas jų vaikas ;-)

Penktasis gimtadienis

Šiandien mūsų žirneliui jau penkeri. Akivaizdu, bet sunkiai tikėtina. Rodos, dar tik tik pradėjo guguoti, sėdėti, šliaužti, ropoti, kalbėti, eiti ir dar daug daug pirmų visokiausių dalykų.
Šiandien atsikėlė ir išdidžiai pareiškė: "Aš jau užaugau". Ir kodėl maži būdami taip norime užaugti, o užaugę norime grįžti į vaikystę arba bent sustabdyti laiką...



Darželyje yra graži tradicija. Kad vaikų tėveliai rašo pasakojimą apie tai, kaip vaikutis augo visus metus, kokių svarbių gyvenimo dalykų pasiekė. Tai vakar sėdėjau iki pusiaunakčio ir kūriau Žygimanto svajonių namelį. Vaikui šiandien buvo nerelus siurprizas, ir auklėtojoms, beje, irgi... Pasijautau pamaloninta, kad sugebėjau sukurti šventę savo skruzdėliukui ir jo draugams. Deja, palikau fotiką darželyje, taigi "svajonių namelio" foto bus rytoj.

O šiandien tiesiog siūlau mintyse už mano sūnutį suvalgyti po gabalą gimtadieninio makvininio torto. Tortas tikrai nerealiai skanus buvo ;-)