O juk viskas prasidėjo nuo to, kad važiavome su Mika pasižiūrėti servetėlių ar dar ko gero ;-) dekupažui į Kauną. Kadangi tą savaitgalį kažkodėl beveik niekas nedirbo (kažkios šventės, berods, buvo), užėjome į audinių parduotuvę. Pati nežinodama kam, nustvėriau gabalą siuvinėjimo medžiagos. Grįžusi tarp kitko užmečiau ant stalo ir.. supratau, kad nieko aš nekarpysiu, o tiesiog pabandysiu pasiuvinėti. Gal iki senatvės ir baigsiu. Senatvės nereikėjo laukti, nes... Nusibodo dirbti ir darbe, ir namuose ir, kas man visai nebūdinga, nusprendžiau vakarais bent valandą skirti sau. Ir štai rezultatas. Baigiau siuvinėti staltiesę. Niekuo ji neypatinga, juolab, kad siuvinėta ne ant lino... Tiesiog panorau pabandyti pirmiausia taip, kaip atrodytų. Ir visai gal nieko. Aišku, dar ne viskas baigta. Dar bus prisiūta kita pusė, sutvarkyti kraštai. Bet jau savimi didžiuojuosi ;-)
