Pavasario belaukiant

Po truputį po truputį keliauju į pabaigą siuvinėdama stalo uždangą. Nežinau, ar tai galima vadinti staltiese... Staltiesė, mano galva, turi būti lininė, o čia...
Bet pirmas didesnis bandymas tebūnie toks.

Ar galima sirgti ramiai?

Matyt, daugumai mamų vaikui susirgus yra klausimas - ką daryti, kad ligoniukas, nelakstytų, nesiaustų, nesivartaliotų ant grindų, bent keltą valandų patupėtų lovoje ir pan.
Na bent jau aš vis susiduriu su šia problema. Keltas anksčiau sunkiai įveikiamų gydymosi prievolių dabar mano pipiro jau priimamos sąmoningai ir nekelia didelių problemų, bet tik dėl to, kad pasitelkiau gudravimus...

Taigi ne taip seniai Žygis sirgo. Aišku, bandai taikyti kuo natūralesnius gydymo būdus: inhaliacijos, kojų kaitinimas, įtrynimas, kompresai ir pan.

Bet vaikui juk taip sunku išsidėti kvėpuojant, kaitinant kojas.
Sprendimas labai paprastas.
Kol Žygi inhaliuodavo, skaitydavau pasakas, pasakojimus ir pan. taip sutarėme - jis kvėpuoja tol, kol aš skaitau. Tas pats ir su kojų kaitinimu - sėdime abu vonuoje, jis kojas įmerkęs, o aš su knyga, ir skaitome. Taip per savaitę perskaitėme dvi knygas:
V. Šukytės "Ančių močiutė"

ir T. Michels "Meškinas Gustavas pasakoja"

Ir dar vienas atradimas. Mano vijurką labai sunku nulaikyti ramų. Net kai turi temperatūros, jo pilni namai. Taigi radau sugalvojau pasiūlyti siuvinėti ant kartono. Dvi valandas vaikas buvo užsiėmęs ir net nebandė galvoti apie siautimą. Štai rezultatai.