Vyžiams - 100 metų

Dar vieni meteliai prabėgo ir vėl Mindaugo karūnavimo dieną paminėjome Vyžiuose. Kažkada jau rašiau, koks graudžiai saldus gerumas apima vienkiemy prie senų kapinaičių, iškėlus Lietuvs vėliavą, su mielais žmonėmis giedoti Lietuvos himną. O šiemet darniu choru jau giedojo ir vaikai: ne tik didesni, bet ir keturmečiai ir penkiamečiai, kad dar ir nelabai suvokdami žodžių prasmę, traukė himną.

Be šios gražios datos šiemet minėjome ir Vyžių sodybos 100 metų jubiliejų. Tiesą pasakius, tas kalimo, drožimo, šlifavimo, dažymo ir pan. procesas kiek vargina, bet rezultatas vertas pastangų. Keletą metų vis gamindavome inkilėlius, šiemet sodybos atšlaitę papuošė vėtrungės. Po intensyvios darbo dienos atrodė, jog jos lyg čia būtų stovėjusios jau visą 100 metų ;-)
Ir nesvarbu, kad gal kiek kreivokos, šleivokos, kad vaikiška rankelė ir suaugusiųjų vizija nelabai sutapo. Nuostabu tai, kad ta viena "drožimo" diena leido pajusti bendrumą, ramybę ir palaimą.