2012 m. spalis 27 d., šeštadienis

POnČo

Kadangi Mika vis neprisiruošia pasirodyti savo pončo, kurį numezgiau jai, rodau aš :-)

Originalas štai toks
Tokių siūlų Lietuvoje neradome, taigi siuntėme iš Vokietijos. Slidūs tie metaliniai siūlai, bet gavossi vis tik kažkas.
Rezultatas.


2012 m. liepa 31 d., antradienis

VYŽIAI 2012

Pernai Vyžiuose gaminome inkiliukus. Viena daržinės pusė buvo papuošta, o šiemet puošėme kitą. Mūsų šeimos inkilėlis su užrašu KU-KŪ


2012 m. balandis 8 d., sekmadienis

Su šv. Velykom!

 Mūsų šeimyna siunčia velykinius margučius visiems draugams. Gražių, jaukių ir viltingų švenčių :-)

2012 m. balandis 1 d., sekmadienis

Mocheros megztukas

Seniai seniai, gal prieš keletą metų numezgiau draugei tokį megztuką. Tuo pat metu pirkau ir sau siūus, bet, deja, maniškiai vis dar pintinėje.

O Mika Va ką turi. Sako, kad patinka, na, bet man rodosi, ir labai tinka :-)



2011 m. gruodis 4 d., sekmadienis

Ir vėl kvepia Kalėdomis....

Nors namuose jau esama dviejų Advento kalendorių, kuriuos vis kaitaliojame, šiamet su sūneliu nusprendėme pagaminti dar vieną. Matyt, svarbiausias dalykas yra bendra veikla. Šiemet kalendorių daugiausia gamino sūnutis. O istorija prasidėjo nuo veiklų mokykloje. Bene per matematikos pamoką buvo organizuota mugė, kurioje vaikai galėjo parduoti savo gamintus darbelius.
Maniškis sugalvojo lankstyti pinigines. neįtikėtina. Jos buvo tokios paklausios. Taigi sperndimas, koks turi būti šiųmetis Advento kalendorius, gimė savaimė. Ir štai rezultatas: tėvėliai pagalimo eglę, o ją papuošė sūnučio gamintos piniginės - vokeliai.


Na o linksmoji dalis - užduotys, šiemet galvojamos visų. Sutarėme,  kad mudu su vyrui galvojame užduotį sūnui, sūnus su vyru - man, o vaikas su manimi - tėčiui. Kol kas visai neblogai sekasi.
Ir dar vienas pastebėjimas. Kartas nuo karto vis girdžiu, ką dėti dėti į kišenėlės. Bent jau mūsų namuose didžiausia laimė - rasti užduotį, kurią reikia atlikti drauge.

Jaukių, šeimyniškų advento vakarų ;-)

2011 m. rugpjūtis 2 d., antradienis

Ar sunku būti sąmoningam???

Šį sykį šiek tiek apie tai, kaip ugdau savo sūnelio sąmoningumą ir atsakomybę.
Matyt, nemaža dalis vilniečiau jau rūšiuoja atliekas: popierių, stiklą, plastmasę meta atskirai į specialius konteinerius. Tai darome ir mes. Na šiek tiek namuose gal ir nepatogu: reikia papildomos vietos šiam reikalui.  Bet mąstant apie vaikų ateitį ir tikintis, gal bent kiek sumažiname taršos, verta.
Maniškis jau natūraliai suskirsto pats: panaudotą popierių vienur, palūžusius žaislus kitur ir pan.

Taip jau nutiko, kad namuose keitėme vandens maišytuvą. Metalo krūva, o dar ir keptuvę keitėme, visokių dar metalinių daikčiukų prisirinko. Galvoju, galima išmesti, o galima vaikui parodyti, kad šie daiktai irgi gali būti perdirbami. Be to, maniškis vis nori tai vieno tai kito daikto, kuris, mano galva, visai nebūtinas (naujausias noras PSP - aš net nelabai žinau, kas tai). Norėdamas greičiau susitaupyti reikiamą pinigų sumą, vakar man sako: "O žinai, draugui mama už tai, kad paskaito knygą, duoda pinigų". Nežinau, ar aš jau tokia "pagedusi" pedagogė ar kas, bet už skaitymą tikrai pinigų nesu pasiruošusi mokėti. Radau išeitį. Surinkome namuose buvusį nereikalingą metalą ir nuvežėme į supirktuvę. Tiesa, kelias dienas bandžiau rasti info internete, kur Vilniuje superkamos tokios medžiagos. Radau vienintelę vietą EMP.
Nuvažiavome, aišku, kiek keistai atrodėme su savo maišytuvu, keptuve ir dar šiokiais tokiais metaliukais, bet... Koks išdidus mano jaunuolis buvo. Aišku, labiau dėl to, kad gavo pinigėlių, bet važiuodami dar pasikalbėjome ir apie tai, kodėl reikia rūšiuoti.
O man labai patiko darbuotoja, už vaiko pastangas padovanojo jam rašiklį ir užrašų knygutę. Malonus dėmesys.

Po šiandienos pagalvojau: ar sunku būti sąminngam?  Gal ne... Sėkmės mokantis sąmonigumo visiems.

2011 m. liepa 11 d., pirmadienis

Kūrybinė kolonija - Vyžiai 2011

Keletą karštų liepos dienų vėl praleidau Vyžiuose.
Šį sykį puošėme inkiliukais šeimininkų sodybos daržinės sieną. Aišku, gaminti inkilus vidurvasary ir dar juos kabinti kiek keista, bet... Juk šį sykį ne dėl paukštukų tai buvo daroma, o tik dėl grožio. Pusdienį vyrai su vaikais kalė inkilėlius, kitą pusdienį moteriškės juos gražino. Iš manęs dailininkė, aišku, prasta, bet ir mano šeimos inkilėlis papuošė sieną.

Čia mūsiškis :-)

O štai čia kitų dalyvių :-)

O štai tokie paukštukai apsigyveno inkilėliuose.