Taigi...
Žygis labai mėgsta dovanoti savo darbelius. Vis ką nors prigalvoja. kadangi neseniai buvo jo krikšto mamos gimtadienis, mažius nusprendė jai padovanoti piešinį auksiniu dangumis.
Kokia buvo tragedija, kai pamatė, kad blizgūs klijai jau pasibaigė. ir ašaros, kad nepavyks sumanymo įgyvendinti, ir pyktis, kad tėvai laiku priemonių neparūpina... Vis tik radome sprendimą. Sukarpiau blizgią juostelę smulkiai, o Žygimantas ją priklijavo lipalu. Taip atsirado "auksinis dangus".
Kai dangus apdžiuvo, paaiškėjo, tie tie auksiukai šiek tiek byra. Vėl ieškome sprendimo. Ir...
Imame maistinę plėvelę ir prisegame ją prie paveiksliuko, tai "izoliuojame" nuobyras, ir gauname savotišką gyvą paveikslą, kuriame aukseliai skrajoja po visą paveikslą, bet nenubyra.
Žinote, būdavo tokie žaislai, kur vandeny blizgučiai plaukiojo, o kai papurtydavai, tai sniegelis pažirdavo. Tai principas panašus, tik be vandens.
Tada iš popieriaus iškerpame rėmą ir jį užklijuojame ant "pusfabrikačio.
Na o toliau jau fantazijos reikalas. Mudu su sūnučiu labai jau nusiauksinome, bet čia jo tokia mintis buvo ;-) Be to, spalvos labai tiko prie mūsų tetulytės interjero :-)
Galvoju, ar čia jau scrapbooking'o pradžiamokslis, ar tik šiaip paveikinėjimai...
5 komentarai:
Būsimas rimtas menininkas auga. O tėveliams pamoka reikalingų priemonių reikia parūpinti iš anksto. Nors gal ir gerai, kaip šauniai foliją sunaudojot.
Gražu :)
O tetulė triūsą įvertino ir dovaną pakabino kaip rimtą paveikslą, ant sienos, šalia kito "rimto" paveikslo.
Ir klijų nupirko :)
Ką mes darytume be savo tetulytės :-)
Nu va, tikras skrebukininkas
Man labai gražus įrėminimas - ir pati idėja, svarbu kūrybingumas, o ne priemonės!
Mika,
gi Žygis toks kaip tu, jei jam jau reikia, tai čia ir dabar, ir nėra jokių palauk :-)
Rašyti komentarą