Atsiverčiau savo seną mielą dienoraštį. 1989-1990-ųjų įrašai kupini patriotizmo ir galvojimo apie Lietuvą.
Dabar galvoju, kada mano šalis man buvo svarbesnė? Tada ar dabar?..
Taigi 1990-ųjų kovo 12-osios įrašas:
"Man atrodo, kad vakar vakaras buvo ypatingas. Galbūt vakarykštis sprendimas bus lemiamas žingsnis Lietuvai. Žinoma, mes visi džiaugiamės, bet daugelis tikrai dar bijo, nes Lietuvos ir mūsų likimas yra dar neaiškus. O aš tikiu, kad viskas bus gerai, jei ne po metų, tai vėliau vis tiek bus puiku!"
Eilėraštis irgi tos dienos įrašo...
Alis BALBIERIUS
Svajonių sniegas
aukštai kalnuose
kur supas žvaigždynų
šerkšnota dvasia
kur rymo viršūnės -
aukštybių randai
o kelias pabėga
tu jo neradai
užmiegi nakčia
ir sapnuoji žodžiu
kuriuos parašytumei
plunksnom žvaigždių
2 komentarai:
kokie jaudinantys ir nerimastingi tada buvo jausmai bet ir džiugūs...o kaip dabar
Aš, matyt, nepataisoma optimistė :-)
Dabar jausmai panašūs, tik gal gerokai mažiau galvoju apie savo kraštą. Tada tas galvojimas buvo nuolatinė būsena...
Rašyti komentarą