Metus žaidėme tik vieną jo dalį: galvojome žodžius iš tam tikrų raidžių.
Ir štai, kovo 11-ąją, pažaidus sugalvojme iš surinktų raidelių sudėlioti žodžių. Ir... Žygis savarankiškai perskaitė kelis dviskiemenius žodžius. Su vyru abu negalėjome tuo patikėti. Aš tai aš, bet vaiko kokia reakcija buvo :-)
Taigi užvakar paknosptom iš darželio - skaityti :-)
Pirmasis triskiemenis žodis.
Aišku, pasiekimai nėra labai dideli, bet tai jau pradžia. Svarbiausia, kad jis pats labai nori skaityti. Pagrindinis argumentas, kodėl... "Aš galėsiu perskaityti daug daug pasakų vakare, gal net visą didelę knygą, nes tu skaitai po vieną ..."
Taigi pereiname į naują etapą: skaitymo malonumo potyrių.
Čia pat prisiminiau žymaus prancūzų pedagogo Daniel Pennac knygą "Kaip romanas".
Nereali knyga apie skaitymo malonumo išsaugojimą, apie tai, kodėl vaikai nenori skaityti ir pan. Besidomintiesiems tokiais dalykais, tėvams, kurie skundžiasi, kad vaikas neskaito, rekomenduoju paskaityti.
10 Pennac sudėliotų skaitytojo teisių, apie kurias kalbu ir su savo mokiniais, ir savo studentais (savotiškai kirsdama šaką, ant kurios pati sėdžiu):
1. Teisė neskaityti
2. Teisė praleisti puslapius
3. Teisė nebaigti skaityti
4. Teisė dar kartą skaityti tą pačią knygą
5. Teisė skaityti bet ką
6. Teisė į bovarizmą (ligą, perduodamą tekstu)
7. Teisė skaityti bet kur
8. Teisė pasiskaityti tik knygos epizodą
9. Teisė skaityti garsiai
10. Teisė perskaičius patylėti
Taigi perėjus į naują gyvenimo etapą, mąstau, kaip išugdyti skaitytoją, kuris visomis skaitytojo teisėmis naudosis protingai...
http://www.logis.lt/zaidimas.php?id=17&lang=
http://super.balsas.lt/index.php?cid=34&category_id=1163&pid=14980&author=%20Daniel%20Pennac
4 komentarai:
Šaunuolis berniukas. O gal net tėveliai labiau, kurie turi kantrybės užsiimti, mokyti.Juk be jokių pastangų tokių rezultatų taip anksti ir nebūtų. Aš irgi labai noriu įskiepyti skaitymo įprotį sūnui.Nepasakyčiau, kad labai labai noriai skaito, tačiau skaito. Todėl labai labai apsidžiaugiau, kai nupirkau "Pegase" dabar akcijos metu knygą Gilles Paris "Moliūgėlio istorija" ir jis atsitraukti nuo jos negalėjo, o pabaigęs ją skaityti, užvertė, prie krūtinės priglaudė ir pasakė, kad jam labai labai patiko. Muzika mamos ausims:)
Va va, sunku su tuo vaikų noru ir nenoru skaityti.
Beje, Žygis pats nori mokytis skaityti, mūsų nuopelnai kol kas minimalūs...
Ir as jau seniai galvoju ,kad tik maniskes noretu skaityti .Baisiausia ,kad internetas uzgozia dabar viska .Bet as stengsiuosi,nes pati megstu skaityti .Beje mazoji mano jau dabar labai noriai varto ,pasakoja ,komentuoja ir taip rupestingai ,neatmestinai,gali valandomis sedeti su knygelemis .
Lileta, žinai, reikia vaikams, matyt, rodyti pavyzdį. Jei taviškė mato, kad mama skaito, tai, manau, ir pati mylės knygeles.
O dėl interneto...
To labiausiai bijau, gal todėl stengiuosi beveik neleisti saviškio prie kompo. O jis kol kas labai ir nesiveržia. Tik kai su kokiai draugais pakalba, o šie pasigiria, kad žaidė tą ir tą, pradeda zyzalioti, kad ir jis nori.
Aišku, niekur nesidėsim, ateis ir pas mus ta diena, kai teks kalbėtis apie kompiuterio paskirtį...
Rašyti komentarą