Kiekvienam iš mūsų ši diena reiškia skirtingus dalykus: vieniems nieko nereiškia, kitiems tai yra skaudūs prisiminimai, tretiems - mintys, kad ne tokios Lietuvos tikėjosi, dar kitiems atsiminimas to, jog geriau neprisipažinti, jog esi nelietuvis...
Iš tiesų 1991-ųjų sausis visiems paliko skirtingų prisiminimų.
Man 1991-ųjų sausis, matyt, liks svarbus iki pat paskutiniosios gyvenimo minutės.
Taip susiklostė, jog augau patriotiškoje šeimoje, jog didžioji dalis mano giminės paliko savo kaulelius plačiajame Sibire.
Kaip dabar pamenu, kai važiuodami pas senelius į Akmenę giedodavome Lietuvos himną ir žinojome, jog "tą dainą galima dainuoti tik čia, mašinoje, kur niekas negirdi..."
Taigi...
Tas baisusis sausis iš tiesų buvo baisusis. Pamenu, kaip sausio 13-ąją su tėčiu iki vėlumos žiūrėjome TV. Staiga...
Broliui tada buvo 12, o man - 17.
Pamenu kitos dienos rytą. Tėtis susisodino mus kambaryje: mamą, brolį ir mane. Tai ką išgirdome, prilygo žiniai apie laidotuves.
Tėtis mamai padavė savo mamos paliktas relikvijas: auksiniai pinigėliai, grandinėlės ir pan. Ir žodžiai broliui: "Tu esi paskutinis mano giminės vyras. Turi rūpintis mama ir ir sese. O aš... Aš turiu būti ten, kur dabar manęs labiausiai reikia."
O juk tada nebuvo mobiliųjų telefonų...
Jaučiausi lyg laidodama brangiausią žmogų. Galvojau, kad jo gal daugiau ir nepamatysiu.
Ašaros ašaros ašaros...
O brolis tada lyg akyse suvyriškėjo. Matyt, tiesa sakoma apie tuos, kurie "pabuvojo" Sibire - tai žmonės, kurie žino, kas yra tikrosios vertybės, tai žmonės, kurie gali atiduoti save už tai, kad jų šeima, valstybė būtų laimingi.
Tada nežinojome, kur mažo vidurio Lietuvos miestelio vyrai išvažiavo: į Vilnių, ar į Kauną, į Lapes...
Tokiomis, kupinomis prisiminimų dienomis, supranti, kad paburbėjimai dėl visokių menkniekių yra tokie niekai...
Didžiuojuosi savo tėvais: tėčiu, nes visuomet mokė ir moko, kad tėvynė, patriotizmas yra be galo svarbūs kiekvienam žmogui; mama, kad tada tėčio nesulaikė, o suprato, jog tai yra būtina; broliu, kad iš tiesų yra tikras patriotas ir kad Lietuva jam yra ne šiaip sau žodis. Myliu Jus visus.
Ir vis tik kaip gera garsiai pasakyti - esu lietuvė ir tuo didžiuojuosi.
Ačiū visiems, kurių dėka gyvenu laisvoje Lietuvoje...
7 komentarai:
Tu - tikras šviesuliukas, didžiuojuosi Tavo skaidria atmintimi, tvirtomis vertybėmis ir tyra sąžine. Kaip gera, kad Lietuvoje dar yra daug gerų ir šviesių žmonių.
Iš tiesų, tik šiandien kažkokia jėga mane pastūmėjo dar kartą peržiūrėti Tavo laiškučius. Tik dabar atradau Tavo puslapį (kai anksčiau nepastebėjau...).
dabar labi, labai... norėčiau lankytoja. Ar galima...
Aušra
Aušryte, malonu, kad apsilankei ;-)
Esi visuomet laukiama ir virtualiuose, ir realiuose mano namučiuose ;-)
Labai gerai prisimenu sausio 13-osios naktį: vyras iki paryčių stovėjo prie bokšto (esu viena iš daugelio laimingųjų, kad tada grįžo), o aš, užmigdžiusi dar mažus vaikus,stebėjau pro langą BOKŠTĄ ir... laukiau...
Kartu su tavimi didžiuojuosi, kad esu lietuvė.
Pravirkau beskaitydama...
Skaičiau ir pravirkau ...
Tais metais,sakydavau tėvams ,kad einu pas drauges ,o eidavau prie Seimo ,sėdėdavau prie laužų ...Ir tik mamos sulaikyta nebuvau ten ,kur buvo kraupiausia...
... ir koks velnias mane atnešė į "ŠIĄ GALERĄ"???
Prisimenent tų laikų įvykius nuo mitingo prie Seimo sausio 9 dieną iki pat įvykių finalo - plaukai šiandien tebesišiaušia ir oda šiurpsta, nors tada buvome jauni ir gražūs, o dabar tik gražūs.
Nuoširdžiausi linkėjimai Vaivai ir Aušrai ;)
Vaiduoklis
Šimtas metų ;-)
Malonu, kad užklydai į šią "galerą".
Ko jo ko, o tamstos čia nesitikėjau "pamatyti". Perduosiu Aušrai linkėjimų.
Rašyti komentarą