2008 m. spalio 24 d., penktadienis
Tai ką girdėjome kai buvome vaikai:
Stovėk ramiai!
Nekalbėk pilna burna!
Ziūrėk,nepargriūk!
Ateik čia!
Eik pažaisk dabar vienas!
Paskubėk!
Kodėl manęs neklausai!
Nesimaišyk man po kojomis!
Neišsitepk!
Viską suvalgyk!
Duok,aš padarysiu!
Tu nemokėsi!
Patylėk!
Eik miegoti!
Nesimaišyk man!
Apsirenk!
Kur bėgi...dabar tai tau bus!..
Neliesk!
Nestovėk saulėje!
Atsargiai...esi per mažas!
Pasisveikink!
Aš užsiėmęs... netrukdyk!
Jau išsitepei!
Nesuprakaituok!
Eik greičiau!
Sakiau juk,kad pargriūsi!..
Eik greičiau!
Tai ką norėjome išgirsti kai buvome maži vaikai:
Kaip jautiesi ?
Pasitikiu tavim
Tu toks gražus
Kaip gerai,kad tave turiu
Noriu išklausyti tave
Tu toks švelnus
Ar tu laimingas?
Pasakyk,kada jautiesi nelaimingas
Pasikalbėkime truputį
Jei nori, papasakok man
Man patinki toks, koks esi
Kas tave supykdė
Pasakyk,jei suklydau
Ką apie tai manai?
Kada tau nepatinku?
Ar tau liūdna?
Man patinka būti su tavimi
Kas tave nuskriaudė
Kodėl šito nenori?
Papasakok man apie ką galvoji
Verk, jei skaudu...
Tu toks mielas
Gal bijai?
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
2 komentarai:
Vaiva,
kasdien skaitau sitas mintis kaip poterius. Tai man suteikia kantrybes ir stiprybes pripazinti vaikui, kad klydau, juoktis kartu su jais, ir dziaugtis, kad turiu nuostabius vaikus, kad esu mama....
Eisiu dabar per receptus. As kaip amzinai nedavalgius :D
dekui Tau
Dėl tos pačios priežasties ir įdėjau tuos žodžius ;-)
Rašyti komentarą