Helovynui pasibaigus

Liūdna, bet vis dažniau lietuviškas šventes keičia kitų kraštų šventės. Viena iš jų - Helovynas. Švenčiame, bet ar žinome, ką švenčiame???


Helovynas - keltų Naujieji metai

Germanų tautos lapkričio 1-ąją dieną, kaip ir mes, švenčia Visų šventųjų dieną. Diena prieš šią šventę yra žinoma kaip Visų Šventųjų išvakarės, o angliškai tai skamba "ol helous yv" (All Hallows Eve), susiliejus garsams iš čia ir kilo šventės pavadinimas Helovynas. Šiuo metu ši šventė populiariausia Amerikoje, nors jos šaknys glūdi Europoje. Tai skirtingų senovės keltų ir krikščionybės švenčių mišinys. Galima drąsiai teigti, kad krikščionybė šiai šventei davė tik savo pavadinimą - Visų Šventųjų diena, kurią 1480 m. įteisino popiežius Sikstas IV.
Pats šventės turinys yra atėjęs iš keltų, kurie spalio 31 dieną šventė Naujųjų metų išvakares. Senovės keltai tikėjo, jog tą dieną dvasios vaikščiojo tarp gyvųjų. Kad šios nepakenktų, reikėjo tapti nepažįstamam, užsimaskuoti, todėl žmonės persirengdavo dvasiomis, stengėsi atrodyti kuo panašesni į jas. Bijodami, kad svečiai iš anapus neužsibūtų per ilgai, visą dieną ruošdavo maistą, o vakare nešdavo ir palikdavo jį už gyvenvietės ribų. Tikėjo, kad dvasios eina paskui vaišes, švęsdamos jį skanauja ir dar metams pasilieka už miesto ribų.
Įsigalėjus krikščionybei buvo stengiamasi išguiti šią šventę. Pamažu ji neteko savo tikrosios Naujųjų metų sutikimo prasmės, virto vaikų, kurie dar tiki dvasiomis ir mėgsta karnavalus, švente.
1840 metais daug airių imigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Kartu su jais į šią šalį pateko ir Helovyno šventė, kuri greit prigijo ir tapo labai mėgstama amerikiečių. Helovyno persirengėlių kaukės yra grynai germaniškos: raganos, juodos katės, goblinai, skeletai, vaiduokliai. Šventės spalva juoda, nes pats siautulys prasidėdavo naktį, kai jau sutemę. Šventės simboliu yra tapęs ir moliūgas, išpjaustytas kaip žmogaus veidas ir simbolizuojantis šykštuolį Džeką, kuris buvęs toks šykštus, kad už savo ydą nebuvęs priimtas į rojų ir bastęsis po žemę kaip vaiduoklis.

Vienintelis tikrai priimtinas dalykas - moliūgų žibintai. Bet...
Šventės pasibaigia, o moliūgėliai išskobti lieka liūdėti.

Bet juk tai puiki medžiaga moliūgų sriubai ;-)
Reikės: morkų, bulvių, moliūgo, 1 gabalėlio sultinio, indelio grietinėlės, baltos duonos.

Imame moliūgą (nebūtinai prieš tai atlikusį žibinto funkciją).
Atpjauname reikiamą kiekį, nuplauname(priklauso nuo to, kokio kiekio sriubos pageidaujate).
Nuskutame 4-5 vidutinio dydžio morkas.
Nuskutame 5-6 vidutinio dydžio bulves.
Daržoves (morkas, bulves, moliūgą) sudedame į vienu kubeliu sultinio praturtintą vandenį ir verdame, kol daržovės sutyžta.

Tada supilame visą masę (su likusiu neišvirusiu skysčiu) į trintuvę. Gerai pertriname. Tada supilame pageidaujamo riebumo grietinėlę ir gerai išsukame.



Prie šios trintos sriubos puikiai tinka baltos duonos džiūvėsėliai. Jie gaminami labai paprastai: duona supjaustoma kubeliais ir pagruzdinama. Aš tai darau orkaitėje.



Skanaus ;-)

Apie Helovyną:
http://www.ve.lt/?data=2002-10-31&rub=1065924816&id=1035997834
http://www.vtv.lt/naujienos/virtualios-visuomenes-komentarai/tas-nekaltas-helovynas.html