Laikrodžio antrasis gimtadienis arba gera turėti nuostabų vyrą

Viskas prasidėjo daugiau nei prieš pusmetį...
Vyko dešimtokų kalbėjimo įskaita, deja, kabinete nebuvo laikrodžio. Taigi viena mano kolegė pasiūlė savąjį: kažkada dovanotą mokinių, todėl labai brangų.
Laikrodis kaip laikrodis, tik toks jau labai pagyvenęs ir pavargęs (nuotraukoje dar neblogai atrodo).
Išsyk pamaniau, reikia jį dekupuoti...
Taip šis nelaimėlis atsirado mano namuose. Kai jau šeimininkė patikėjo jį man, paaiškėjo, kad yra nulūžęs jo vienaragiškas papuošalas. Akivaizdus faktas, reikia jį priklijuoti.



Galvojau, kad jau perdarysiu tai perdarysiu. Ir...

Kažkodėl labai norėjosi laikroduką padaryti tokį ale raudonmedinį. Deja, eksperimentuodama patyriau visišką fiasko ;-(
Vaizdai kalba patys už save...
Žodžiu, po mano "pasidarbavimo" laikrodis buvo vertas keliauti tiesiai į šiukšlyną...

Kas beliko? Tik viską nugremžti ir bandyti iš naujo. Bet kaip visą šitą "grožį" nugremžti??? Ačiū Supermamos ekspertėms už patarimus. Taigi gremžimo, mirkymo ir dar visokiais kitais būdais laikroduką nušveičiau. Bandžiau dar vieną, kitą spalvą, nelimpa, nors tu ką.
Teko griebtis auksnių, laikroduko prigimtinių, dažų, ir pirmyn.
Deja, vieni išbandytieji buvo visai niekam tikę, o gal niekam tikusi purškėja...
kai jau visai buvau puolusi į neviltį, mano brangusis pasisiūlė padėti purkštelti. Taigi pateikiau užsakymą: reikia gerų purškiamų aukso spalvos dažų.
Ir štai, dažai namie, gelbėtojas viską kuo puikiausiai nupurškė, išdžiovino (ar daug rasite vyrų, kurie pusę dienos kas valandą laksto į rūsį ir purškia nežinia kieno laikrodį) ;-)



Didžiausias mano nuopelnas yra tai, jog sugebėjau laikrodį ne tik išardyti, bet ir surinkti. Be to, atnaujinau pagrindą (tai bent dekupažas ;-)).

Na gal ir nelabai laikrodukas pasikeitė, bet tikrai atsigavo ir atjaunėjo...